omauti

ómauti, -auja, -avo intr. Grg, Vkš, Skd, KlvrŽ šūkauti, rėkauti: Čia vienur, čia kitur lyg kas ómavo Jrb. Ko čia ómauji, jug aš girdu! Ms. Ko ómauji kaip prisprogęs?! Mžk. Ómavo kažiko, neklausiau Krtn. Ka ómau[ja], ka kruoka, baugu klausyties Trk. Visą naktį tie pijokai ómavo po langais Slnt. ║ tr., intr. Brs rėksmingai dainuoti: Teip nepuikiai ómauja lyg girti Krtn. Ūš tik visos pievos nu dainiavimo [seniau], o nujau (dabar) jei tik girtą išgirsi ómaujantį Lnk. Marcelė nesitveria klausydamosi, kaip ji omauja tą laukinę dainą rš.